tripirdė

tripir̃dė sf. (2) 1. žr. 1 tripirda 2: Dabar gal jau tave paėmė tripir̃dė (sakoma skubančiam) Ml. 2. juok. apie prastą naminę žagrę: Žagrė tripir̃dė arba girgždynė buvo toki Skdv.